Dviračiais per Mongoliją
Šešių dviratininkų nuotykiai mėnesio trukmės kelionėje Mongolijoje
Šešių dviratininkų nuotykiai mėnesio trukmės kelionėje Mongolijoje
„Dviračiais per Mongoliją“ – dokumentinis nuotykinis filmas apie šešių dviratininkų nuotykius rečiausiai apgyvendintoje šalyje pasaulyje. Kaip ir dauguma ne pelno siekiančios organizacijos všį „Špikis“ kelionių, ši išsiskyrė sudėtingais fiziniais bei psichologiniais išbandymais kiekvienam keliautojui. Mongolija – nepaisant išskirtinio gamtos grožio, kur susilieja stepės ir dykumos su Altajaus kalnais bei ledynais, taip pat pasižymi savo atšiaurumu. Kiekvieną dieną keliautojams teko susirungti su stingdančiu kalnų vėju, šalti kojas ledinėse kalnų upėse bei vargti kylant į sunkias kalnų perėjas. Negana to, kelionę apsunkino ir nuo pirmų dienų tvyrojusi įtampa tarp komandos draugų.
Nepaisant to, filmas stengiasi išlaikyti pozityvią emociją ir leisti žiūrovams patirti šios ne eilinės Azijos šalies metamus iššūkius, saugiai iš patogių kino teatrų krėslų.
Filmas planuojamas išleisti 2017 metų vasario mėnesį. Šiuo metu planuojami filmo seansai:
| Vilnius Kino teatras "Pasaka" |
Baigta | Panevėžys Kino teatras "Garsas" |
Baigta |
| Kaunas Kino teatras "Romuva" |
Baigta | Šiauliai Ch. Frenkelio vila |
Baigta |
| Klaipėda Kultūros fabrikas |
Baigta | Alytus Alytaus kolegijos Amfiteatro salė |
Baigta |
| Ukmergė Kultūros centras |
Baigta | Jonava Kultūros centras |
Baigta |
| Kėdainiai Kultūros centras |
Baigta | Visaginas Kultūros centras |
Baigta |
Kur nurodyta, datos gali būti papildytos naujais seansais. Kai turėsime konkrečias datas ir laikus, jas galėsite rasti čia.
Čia galite susipažinti su kelionės dalyviais, sužinoti apie kelionėje naudotą įrangą bei apie Mongoliją.
Filmo "Dviračiais per Mongoliją" anonsas.
Kelionės dalyviai pasakoja kas gi ta Mongolija ir ką joje galima pamatyti.
Kas jis toks? Ką jis veikia? Ko tikisi iš kelionės per Mongoliją?
Antroji kelionės dalyvė - 31 metų vilnietė, kuri nemėgsta sėdėti vienoje vietoje.
Trečiasis kelionės dalyvis - kovos menų sportą mėnesiui pakeitęs kelione dviračiu per Mongoliją.
Audrius - nenustodamas važinėja dviračiu tiek vasarą, tiek žiemą. Jam tai buvo jau antroji kelionė su Špikiu.
Dagnė - paskutinio kurso studentė, keliones dviračiu atrado prieš trejus metus Gruzijoje.
Ar teko matyti supiltas akmenų krūveles ant kalnų viršaus? Ar žinote kas tai?
Kokius privalumus ir kokius trūkumus turi pūkiniai miegmaišiai? Į ką atkreipti dėmesį renkantis juos.
Kelionės Dviračiais per Mongoliją dalyviai, praleidę mėnesį laiko laukinėje gamtoje, pasakoja kaip panaudoti saulės paneles bei dviračio dinamą, kad pakrauti įvairius elektros prietaisus.
Aidas dirba inžinieriumi-elektroniku ir sakosi tiek į darbą, tiek po darbo, visą laiką mina dviračiu. Kai dviračio nemina, Aidas dar domisi kovos menais, lanko Aikido bei fotografuoja
Algirdas - pagal specialybę programuotojas, prieš 5 metus su draugu įkūręs organizaciją Špikis, keliauja po pasaulį dviračiais ir kuria dokumentinius filmus. Tai jau 11-oji Algirdo kelionė.
Audrius – inžinierius, dirbantis su lazeriais. Nors Audrius ir vyriausias kelionės dalyvis, tačiau dar pernai, Kirgizijos kelionės metu, įrodė, jog su kalnais ir kitais iššūkiais gali galinėtis ne prasčiau nei kiti.
Dagnė – paskutinio kurso studentė, pirmą kartą su Špikiu iškeliavo prieš porą metų į Gruziją ir nuo tos kelionės nebegali atsispirti kelionėms į kalnus su dviračiu.
Dovilė – gydytoja-odontologė savo laisvalaikiu bėgiojanti, plaukiojanti, laipiojanti ir visaip kitaip aktyviai leidžianti laiką. Dovilei tai buvo pirma rimta kelionė dviračiu, kai visą mantą teko vežtis su savimi.
Ugnius - ilgametis Dovilės draugas, kurio profesija, taip pat - odontologas. Kaip ir Dovilė, Ugnius mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį, tad nuolatos bėgioja, slidinėja bei, žinoma, važinėja dviračiais. Ugniui tai irgi buvo pirma rimta kelionė dviračiu.
Mongolija – rečiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje vidutiniškai gyvena 2 gyventojai kvadratiniame kilometre. Tai gana atšiauri šalis, kurios didžiulį plotą daugiausia sudaro stepės bei pusdykumės. Pietuose čia randame vieną karščiausių vietų pasaulyje – Gobio dykumą, kurios temperatūrų svyravimai 24 val. laikotarpyje gali siekti net 35 laipsnius. Vakaruose – 4,5 km aukščio Altajaus kalnai bei ilgiausias Mongolijos ledynas – Potanini (14 km ilgio).
Ši šalis jau seniai domino kelionės sumanytoją Algirdą, kuris visada žavėjosi kelionėmis į mažai ištyrinėtas, civilizacijos patogumų „nesugadintas“ vietas. Anot jo, viskas prasidėjo, kai 2009 metais, skrisdamas į Kiniją, per lėktuvo langą, apačioje, jis išvydo smėlėtas dykynes. Šis vaizdas jam giliai įsiminė, tad kasmet, besiruošdamas į naują kelionę, jis vis sugrįždavo ir pagalvodavo apie šiuos kraštus, tačiau niekaip nepasiryždavo ten leistis. Daugiausia nerimo kėlė nežinomybė, ar pavyks įveikti smėlėtas vietoves bei ar nepabos monotoniški vaizdai.
Galiausiai pasiryžti keliauti į šį kraštą padėjo patyrinėjus žemėlapį atrasti Altajaus kalnai. Tai tarsi suteikė galimybę žengti nedrąsų žingsnelį į šią šalį – suplanuoti maršrutą taip, kad būtų šiek tiek „užgriebta“ ir stepių, bet kartu didesnioji dalis laiko tektų labiau pažįstamiems kalnų kraštams.
Vedamas šio sumanymo, Algirdas sėdo dėlioti kelionės maršrutą. Tai buvo vienas sunkiausių kelionės etapų, mat, pasirodė, kad šalis, kuri yra taip retai apgyvendinta, yra ir mažai aprašyta. Informacijos nuotrupas teko rankiotis įvairiuose šaltiniuose, susisiekinėjant su ten dirbančiais gidais bei kitais keliautojais. Beieškodamas informacijos Algirdas surado nutrūktgalviškos dviratininkų grupelės iš Rusijos kelionės aprašymą, kuriuo vadovaujantis ir buvo sudarytas maršruto pagrindas.
Šis maršrutas žadėjo 1000 km neaiškios kokybės kelio, kuris būtų įveikiamas per ~30 dienų, pasiliekant kelias dienas poilsiui bei kitiems nenumatytiems atvejams. Didžioji dalis laiko būtų praleista keliaujant per Altajaus kalnus, paskutiniąją savaitę pasiliekant mongoliškosioms pusdykumėms. Maršrutas buvo žiedo formos, tad į Mongoliją būtų patenkama ir iš jos grįžtama per Rusiją.
Kaip ir kiekvienoje kelionėje, visko iš anksto suplanuoti neįmanoma, tad šioje kelionėje laukė trys nerimą kėlusios vietos. Pirmoji buvo patekimas į Altai Tavan Bogd nacionalinį parką. Kadangi patekimas į jį yra griežtai reguliuojamas, iš anksto buvo pasirūpinta leidimais, tačiau artėjant išvykimo datai paaiškėjo, jog, pasikeitus Mongolijos įstatymams, į parką bus įleidžiamos tik grupės su gidais. Kadangi buvo norima išlaikyti principą keliauti nepriklausomai (be jokios išorės pagalbos), pasitarus su vietiniais buvo nuspręsta bandyti patekti į parką be jo.
Antroji neaiški vieta buvo Dakilbai kalnų perėja, kuri, remiantis visais nagrinėtais šaltiniais, įveikiama tik pėsčiomis. Kadangi kiekvienas keliauninkas būtų važiavęs su dviračiu, kurio bendras svoris su daiktais siekia 50-60 kg, tai turėjo tapti vienu sunkiausiu bei įdomiausiu kelionės išbandymu.
Trečioji įtampą kėlusi vieta buvo persikėlimas per vieną didžiausių regiono upių – Chovd. Neradus būdo persikelti per šią upę, būtų kilusi grėsmė nespėti į lėktuvą, mat, upė būtų privažiuota paskutinę savaitę, kai galimybių keisti maršrutą nebebūtų laiko. Važiuoti per tiltą taip pat nebuvo išeitis, mat artimiausias iš jų buvo už kelių šimtų kilometrų nuo suplanuoto maršruto.
Kaip ir kiekvienais metais, metų pradžioje kelionei buvo pradėta rinkti komanda. Kasmet norinčių keliauti skaičius auga, tad šiemet ir vėl buvo daryta atranka. Suorganizavus bandomąjį žygį per lietuviškuosius pelkynus (numačius kuo įdomesnį bei sunkesnį kelią), buvo atrinkta šešių žmonių komanda. Ją sudarė trys naujokai - Aidas, Dovilė ir Ugnius, du patyrę Špikio keliautojai - Dagnė ir Audrius, bei komandos vadovas Algirdas. Plačiau apie komandos sudėtį galite paskaityti skiltyje „Komanda“.
Kelionės metu buvo patirta daug įvairiausių nuotykių bei išbandymų, pradedant sunkiais keliais bei kalnų perėjomis, baigiant sudėtinga psichologine atmosfera komandoje – varginama kelionės sunkumų ji suskilo į dvi grupes.
Nepaisant visko, Mongolija beveik kas rytą pasitikdavo nuotaiką keliančia bei po ledinės nakties šildančia saule, kuri diena iš dienos ritinėdavosi po mėlyną dangų, tik kartkartėmis užleisdama vietą tamsiems lietaus debesims. Kraštovaizdis nuolat džiugino vis kitokiais vaizdais – keliautojai matė ir ledynus, ir smėlėtas pusdykumes, ir aukštas kalnų viršūnes, ir nuo jų atsiveriančius plačius slėnius. Nors Mongolija – rečiausiai gyvenama šalis pasaulyje, tačiau kasdien sutinkami vietiniai keldavo džiaugsmą nuoširdžiomis šypsenomis bei geranorišku bendravimu: jie keliautojus kaskart kviesdavosi į jurtas ir vaišindavo bent kukliomis vaišėmis.
Mongolija – tarytum tipinė Azijos šalis, tačiau kartu pasižyminti savitu žavesiu bei išskirtinumu, kuriuos tikrai verta patirti. Tie kas neturėjo progos to padaryti gyvai, galės ją pamatyti kino teatrų ekranuose!
Dienų minta
Nuvažiuota kilometrų
Pakilta metrų
Aukščiausia perėja
(metrais)
Kelionė po Kirgiziją buvo viena sudėtingiausių ir kartu įspūdingiausių kelionių per visą Špikio kelionių istoriją. Šioje kelionėje buvo galima patirti visko - ir akmenimis užverstų kelių, ir 4km aukštį siekiančių perėjų, ir kelią pastojusių šaltų bei galingų ledyno upių. Tačiau po sunkių iššūkių šalis atsilygindavo šiltais sutiktų žmonių veidais bei pasakiško grožio vaizdais. Visą tai lydėjo nuolatinės šypsenos keliautojų veiduose bei neišblėstantis optimizmas, siekiant įveikti visus iššūkius.
Kino teatruose filmą išvydo apie 1500 žiūrovai, filmas rodytas TV6 televizijos eteryje.
Pirkti filmą internetuGruzija, nors ir buvo kompromisinis variantas, kurį teko pasirinkti po neįvykusios kelionės į planuotąją Kirgiziją, tačiau maloniai nustebino ne tik fantastinių Kaukazo kalnų grožiu, vietinių svetingumu, netikėtai pamatyta regiono tradicine švente su arklių varžybomis, šokiais bei dainomis, tačiau ir kelionės sunkumu. Nors kalnų viršūnės buvo perpus mažesnės nei Himalajuose, tačiau prastos kokybės, sunkiai pravažiuojami keliai viską smarkiai komplikavo, o viena iš perėjų, iki šiol atrodo viena sudėtingiausių įveiktų perėjų.
Kino teatruose filmą išvydo apie 1500 žiūrovai, filmas rodytas TV6 televizijos eteryje bei dalyvavo EU filmų festivalyje Gruzijoje.
Pirkti filmą internetuPrieš porą metų Špikio komanda leidosi į nuotykius Indijos šiaurėje, kur turėjo progą susipažinti, su aukščiausiais žemės kalnais - Himalajais. Čia ne tik laukė 5,3 km aukščio perėja, gyvybes nusinešti grasinusios griūtys bei netikėtai nuplauti keliai, tačiau ir vieni įdomiausių sutiktų keliautojų iš užsienio, dalis kurių netgi prisijungė prie keliautojų iš Lietuvos, paversdami kelionė - internacionaliniu nuotykiu!
Filmas rodytas kino teatruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Tauragėje, Ukmergėje, Visagine.
Filmą kino teatruose išvydo apie 2000 žiūrovų, filmas buvo rodytas LRT televizijos eteryje.
Pirkti filmą internetuVšĮ „Špikis“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas - parodyti žmonėms keliavimo bei važinėjimo dviračiais džiaugsmą, įkvėpti ir kitus išbandyti šią smagią, švarią bei sveikatai naudingą transporto priemonę.
Mūsų veikla apima kelionių dviračiais (nuo vienos dienos iki mėnesio trukmės) organizavimą Lietuvoje bei užsienyje, dokumentinių filmų apie keliones dviračiais kūrimą bei platinimą ir įvairių švietėjiškų renginių organizavimą.
Sužinokite apie mus daugiau: www.spikis.lt arba jungitės prie mūsų Facebook tinkle