Špikio sezono atidarymas

Tiesa, sezono atidarymu, šį išvažiavimą, matyt, jau būtų sunku pavadinti. Dauguma sezonus atidarė bent prieš mėnesį, o gal ir daugiau. Mes patys, taip pat jau ne pirma diena sukam ratus bei ruošiamės vasaros kelionei į Kirgiziją, tačiau tai buvo graži proga bent simboliškai paminėti tą šventę, kai jau gali trumpomis rankovėmis, ant dviejų ratų leistis į nuotykius.

Maršrutas žadėjo būti ne eilinis – ~55km miško keliukais, minant nuo Pailgio Vilniaus link. Turėjo būti ir pelkių ir upelių, ir užvirtusių kelių – mes juk lengvų kelių neieškome! Gąsdino ir Naglis Šulija su savo prognozėm apie numatomus škvalus bei lietus. Tačiau, nepabūgę nei maršruto, nei bauginančių orų prognozių, susirinko rimtas būrelis Špikinų – mūsų buvo net 10.

Atvykę į Pailgio traukinių stotelę, išsimetėme dviračius ir pajudėjome miško link. Iš karto, nuklydome į neaiškius takelius, kurie karts nuo karto baigdavosi kokiu užgriuvusiu medžiu ar per jį tekančiu upeliūkščiu. Tačiau, visos pelkės bei brendamos upės, deja, pasilikdavo keliukų pakraščiuose, tad pirmi kilometrai riedėjosi pakankamai smagiai bei nuotaikingai. Oras taip pat lepino ir tik kartkartėmis atėjęs šaltesnio vėjo gūsis primindavo, jog visgi dar ne vasara.

Įveikus beveik pusę maršruto, susiradome gražesnę pievutę šalia Bezdonių esančių tvenkinių, nusprendėme atsigauti bei pasistiprinti. Pietų metu prasidėjo nuogąstavimai, jog grįšime į Vilnių per anksti, tačiau žygio vadas patyliukais šypsojosi ir ramino visus, jog „extreme’o dar bus“ :)

Pasiekę traukinio liniją link Vilniaus, svarstėme, galbūt, būtų visai įdomu pamėginti būtent jais pasiekti Vilnių, tačiau neatsiradus narsuoliui, kuris parodytų kaip tai daroma, tiesiog kirtome bėgius ir kelionę tęsėme miškais.

Ne už ilgo pradėjo darytis aišku, kodėl žygio vadas buvo ramus, jog Vilniaus greitu metu nepasieksime. Pasirodo, net ir 20km atstumas gali tapti nemenku iššūkiu, kai keliuką keičia nepravažiuojami purvynai.

Išsimaudžius purvo voniose, žinoma reikėjo ir upeliuko, kuriame būtų galima „nusiprausti“. Pateikiame smarkiai dramatizuotą reportažą iš įvykio vietos!

Tuo ir baigėsi mūsų smagus pasivažinėjimas, po pavasarėjančius miškus. Ačiū visiems dalyvavusiems lauksime Jūsų kituose žygiuose!