Ką veikia Špikis ir kur filmas apie Kirgiziją?

Ne be reikalo žmonės sako, kad laikas greitai bėga. Atrodo dar visai neseniai išsilaipinome Kirgizijoje ir pradėjome minti, tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku tuo patikėti, nuo to momento prabėgo jau beveik trys mėnesiai. Dar tris kartus tiek, ir vėl kur nors minsime! Kur? Tiesą pasakius dar net nebuvo progos apie tai susimąstyti.

Šiuo įrašu norėjau trumpai papasakoti apie tai kuo šiuo metu užsiima Špikio kolektyvas, kaip sekasi filmo kūrimas ir kada jo galima laukti. Ne atsitiktinai iš mūsų nebuvo nieko girdėti tiek laiko. Sugrįžti po tokių kelionių būna labai sunku. Neneigsiu, jog pirmąjį mėnesį po grįžimo, buvau kankinamas gilios depresijos – viskas atrodė ne taip: saulė ne tokia šilta, vėjas ne toks gaivinantis, žolė ne tokia žalia. Taip norėdavosi užsimerkti ir, kad atsimerkus vėl prieš akis išlįstų Kirgizijos snieguotos kalnų viršūnės, kad paaiškėtų, jog viskas tebuvo sapnas, kad kelionė dar tik prasideda.

Kovoti su šia depresija labai padėjo prisiminimai. Vos sugrįžęs sėdau prie darbo su filmu. Tai buvo didelis iššūkis. Nuo pat pradžių žinojau, jog noriu, kad šis filmas būtų vienas didžiausių, vienas įdomiausių ir įsimintiniausių filmų. Vis dėl to tai buvo dešimtoji mano kelionė, kurioje sutikau savo trisdešimtmetį, patyriau krūvą įstabių išgyvenimų, vienas kurių, netgi pakeitė mano gyvenimą – vieni apie jį žino, kiti sužinos pažiūrėję filmą – palikime intrigą :)

Taigi, po kokių 100 val. darbo su filmu, jau turime, taip vadinamą „rough cut’ą“. Tai reiškia, kad filmo struktūra yra sudėliota ir belieka jį nugludinti – sudėlioti reikiamus titrus, sumix’uoti garsą, atlikti grading’ą (procesą, kurio metu apdorojamos spalvos). Kitaip tariant, filmas yra daugiau nei įpusėtas. Deja, kol kas dar neturiu kuo pasidalinti, bet gal ne už ilgo, jau turėsiu :)

Šio filmo PR’inimui turime numatę daug įdomių dalykų, tačiau prie jų visų dar reikia pradėti darbuotis, o laiko lieka visai nedaug. Siekiant nedaryti darbų paskubomis, nusprendėme, jog priešingai, nei trejus metus iki šiol, filmo premjerą nukelsime į kitų metų pradžią. Žinau, kad daug žmonių labai laukia kada galės jį pamatyti, tačiau tikiu, jog šis sprendimas leis darbus padaryti kokybiškiau, nei, kad jie būtų atlikti stengiantis suspėti į gruodžio deadline’ą.

Tam kartui tiek naujienų, tikiuosi, kad kitą įrašą rašysiu ne po 3 mėnesių pertraukos ir, kad galbūt, jau turėsiu ir kuo pasidalinti :)

Na, o, kad nepalikti visiškai be nieko, kviečiu pasiklausyti intervių, kurį prieš gerą savaitę daviau Laisvosios Bangos radijui. Kalbėjomės tiek apie kelionę, tiek apie, apskritai, keliavimą dviračiais, tad tikiuosi, jog bus įdomu:

http://www.laisvojibanga.lt/dar-ne-vakaras-2015-10-13/