Po truputį, filmo „Dviračiais per Mongoliją“ link…

Beveik du mėnesiai atgal grįžome iš mūsų didžiosios, mėnesio trukmės, kelionės dviračiais per Mongoliją. Iš pradžių jausmai buvo labai dvejopi. Kelionė buvo sunki ir joje buvo visko, tad iš vienos pusės buvo labai smagu ir gera sugrįžti namo, iš kitos pusės, buvo liūdna atsisveikinti su ta nepažabota laisve, suteikiama būnant tokiose šalyse kaip Mongolija.

Pamenu, kai praėjusiais metais žmonės pažiūrėję filmą apie Kirgiziją negalėdavo patikėti, kad visos kelionės metu nebuvo jokio konflikto. Dauguma, manė, kad melavau sakydamas, jog nieko nebuvo ir kad nuslėpiau tiesą, filme išrinkdamas tik gražiausias akimirkas. Na, šie metai buvo kitokie :) Šiais metais, montuojant filmą apie kelionę teko dažniau savęs klausti kiek tų „purvinų skudurų“ noriu rodyti :)

Nuo pat pradžių žinojau, kad filmą noriu padaryti teisingu, neslėpti tiesos, nenutylėti to kas buvo, parodyti žmonėms, kurie, galbūt, neturi galimybės patirti to ką reiškia tokios kelionės, kad jose būna ne vien gražūs vaizdai bei mėlynas dangus (o jis tikrai būna! ir jo būna daug!), bet, kad būna ir nuovargis, alkis, šaltis bei iš to kylantys konfliktai. 

Didžiausias sunkumas yra rasti balansą tarp to grožio ir pozityvumo bei tų konfliktinių situacijų. Sunku išlikti nešališku, ypač, kai aš irgi ten buvau ir irgi turėdavau nuomonę visais išsakomais klausimais. Būdavo sunku uždavus klausimą, išlikti ramiam ir nufilmuoti jo atsakymą. Ypač, kai atsakymas nesutapdavo su manąją nuomone.

Nepaisant visų iššūkių, vakar buvo pasiektas didžiulis postūmis filmo gamybos procese. Pirmą kartą su Dagne peržiūrėjome jį nuo pradžių iki pabaigos. Žinoma, tai toli gražu nėra galutinė jo versija – dar visiškai netvarkytas garsas, nedarytos spalvų korekcijos, jau nekalbant apie darbus su jo sklaida, reklamine medžiaga, trailer’iais ir kitomis įdomybėmis, tačiau tai yra reikšmingo etapo pabaiga. Rytoj filmas bus atiduotas mūsų profesionaliam garso režisieriui Jauniui, kuris antri metai iš eilės, geranoriškai sutiko padėti ir padaryti garsą maksimaliai geru.

Na, o pabaigai dalinuosi vaizdeliu iš „montažinės“ (dar žinomos kaip „Algirdo namai“) :)