Nauja kelionė – nauji bendražygiai

Daugiau nei prieš metus, grįžus iš Indijos, sėdėjau ir galvojau apie tai, kas turėtų sekti po tokios įspūdingos kelionės. Kaip ir kiekvienais metais, norėjosi kažko, kas priverstų sudvejoti savimi, apie ką pagalvojus apimtų baimės jausmas ir klausimas – ar aš tai pajėgsiu? Tai turėjo būti šalis, kuri galėtų su Indija eiti kaip lygus su lygiu. Begalvodamas, radau filmą, kuris mane įkvėpė.

Filmas vadinasi „Road From Karakol“, kurio ištrauką aš rodau beveik kiekvieno Kirgizijos kelionės pristatymo metu. Tai 20min trukmės filmas apie vienišą keliautoją dviračiu iš Kanados, kuris užsibrėžė įveikti neįveikiamas Kirgizijos perėjas bei kelius, kur žmonės nei pėsčiomis, nei su arkliais nevaikšto. Filmas mane įkvėpė šio žmogaus panašumu į mane patį – padaryti kažką, iš pažiūros, visiškai beprasmiško ir suprantamo, matyt, tik tam, kuris tai padaro.

Taip gimė Kirgizijos kelionės idėja. Deja, pernai metais tai padaryti buvo nelemta. Atėjo vasara, iškeliavome į Gruziją, atėjo ruduo, tačiau noras aplankyti Kirgiziją nedingo. Ne tik, kad nedingo, tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmiau galvoti apie šią šalį: atsigulus naktį mintys nunešdavo į tas perėjas, kurios sapnuose, tarsi, kvietė mane, atsisėdus prie kompiuterio vėl ir vėl sugrįždavau prie Kirgizijos žemėlapių, o atsidarius Google images paiešką, rankos, tarsi, pačios suvesdavo kokį nors raktažodį susijusį su šia kelione.

Taigi, į šiuos metus žengiau su tvirtu žinojimu, jog ir vėl bandysiu tai pasiekti. Laimei, šį kartą buvau ne vienas. Praeitais metais, pirmą kartą paragavusios kelionių dviračiais Rūta ir Dagnė, buvo taip pat tvirtai pasiryžusios įgyvendinti šį tikslą. Mes buvom trise, o tai yra dviem žmonėm daugiau nei, kad buvo pernai. Padarėme kelis kelionės pristatymus ir staiga norinčiųjų skaičius išaugo iki daugiau nei dešimt. Optimizmas sužibėjo mano akyse. Panašu, kad šiemet yra tie metai. Panašu, jog šiemet, mums tai pavyks.

Šiandien buvo lemtinga kelionės planavimo etapo dalis – nepaisant bauginančio oro ir šlubuojančių sveikatų padarėme bandomąjį važiavimą su visais norinčiais keliauti. Smagu, kad visi šį važiavimą atlaikė ir baigė jį pakylėtų nuotaikų bei nė trupučio neišblėsusiais norais keliauti kartu.

Deja, nors visi keliauninkai yra šaunūs ir kiekvienas savaip galėtų praturtinti šią sunkią kelionę, tačiau dešimties žmonių komanda yra didoka ir dabar ateina nesmagusis momentas, kai keliems iš šių žmonių, teks pasakyti, jog šiais metais keliauti kartu negalėsime. Na, bet tai istorija kitam kartui, o tuo tarpu pasidžiaukime akimirkomis iš šio, nors ir nelabai ilgo, bet šiek tiek išvarginusio pasivažinėjimo!

Sušalę ir sušlapę, bet visi laimingi