Mintys po premjeros…

Pagaliau! Vakar turėjome pirmąjį, premjerinį filmo „Dviračiais per Mongoliją“ seansą Vilniuje, k/t „Pasaka“! Tai buvo šešių mėnesių kelio, prasidėjusio rugpjūčio 13-tą dieną, sėdant į lėktuvą, skrendantį link Mongolijos, kulminacija. Šis kelias buvo lydimas didžiulių pakilimų ir nuopuolių, tiek tiesiogine prasme, stumiantis dviračius į kalnus, tiek perkeltine – kovojant su savo jausmais, sėdint prie kompiuterio ekrano ir montuojant filmą.

Kiekvienais metais, tas momentas, kai pasižiūri į laikrodį ir supranti, jog jau laikas žengti į sceną ir pristatyti, tiek laiko dailintą ir tobulintą kūrinį, plačiajai publikai ateina su didžiuliu jauduliu. Įsijungia prožektoriai, tu pasiimi mikrofoną į rankas, atsistoji per vidurį ir pažvelgi į tuos 150 veidų žiūrinčių atgal į tave. Tą akimirką viduje tiesiog kunkuliuoja emocijos: džiaugsmas, matant visus susirinkusius, nerimas, nežinant kaip tavo kūrinys bus priimtas, nekantrumas, norint kuo greičiau pradėti žiūrėti ir, turbūt, dar krūvos kitų, tačiau viena stipresnė už visas – dėkingumas.

Šiandien, kai turime didesnes nei bet kada galimybes gauti viską čia ir dabar, galime rinktis filmus, knygas, muziką iš neaprėpiamos gausybės variantų, suprasti, jog šie žmonės, atėję čia ir dabar, paskyrę tau savo brangaus gyvenimo 2 val. yra vienas stipriausių ir įspūdingiausių jausmų, kokius kada nors esu patyręs.

Pristatymo pabaigoje dėkojau įvairiems žmonėms ir organizacijoms, padėjusiems sukurti filmą, o dabar metas padėkoti Jums, mieli žiūrovai. Būtent dėl Jūsų ir Jūsų šiltų reakcijų verta atkentėti tuos 6 mėnesius triūso. Taigi ačiū žiūrėjusiems, iki pasimatymo žiūrėsiantiems, o likusiems, visa informacija apie filmo seansus čia: www.spikis.lt/DviraciaisPerMongolija/ :)

Renatos Kalvaitytės nuotrauka