Ilgai laukta išvyka į Kauną

Špikis rieda jau daugiau nei 4 metai, bet kažkodėl Kauną vis aplenkdavo… Šią klaidą ištaisėme savaitgalio metu, padarydami dviejų dienų įsimintiną žygį po Kauno apylinkes!

Šulijai žadant dangumi besiraičiojančią saulę ir termometro stulpelį, remiantį 30 laipsnių, prie Dariaus ir Girėno paminklo, Kaune, susirinko įspūdingas dviračių mylėtojų būrys! Regis, dar praeito žygio metu mušėme rekordą su 10 dalyvių, šį kartą jį padvigubinome! Iš starto vietos pajudėjo net 21 entuziastingai nusiteikęs keliauninkais! O tai jau virš 700 špikių! :)

Maršrutas, taip pat, žadėjo būti ne mažiau įspūdingas – krūva lankytinų vietų bei daugiau nei 80km. Prariedėję Kauną, aplankėme Pažaislio vienuolyną bei hidroelektrinę, o užsukę į regioninio parko direkciją išgirdome įdomų pasakojimą apie tai kaip šios pasakiškai gražios Nemuno vietovės susiformavo, kaip Nemunas buvo užtvenktas bei kaip buvo statyta pati hidroelektrinė. Rekomenduojam apsilankyti ir kitiems!

Kad nebūtų per lengva, žygio vadovai Tadas su Laima nusprendė mesti kelią dėl takelio ir pasileidome per siaurą miško takelį. Pasirodo, išlaikant visas Špikio žygių tradicijas, buvo nuspręsta aplankyti Dubravos rezervatinę apyrubę (paprasčiau – pelkę). Tiesa, ši pelkė buvo šiek tiek kultūringesnė – per ją vedė gražiai sutvarkytas takelis.

…kurios pasirodė šiek tiek perdaug Algirdo dviračiui, kuris, matyt, išalkęs, nusprendė suvalgyti galinį bėgių permetėją:

Nors gedimo pašalinti ir nepavyko, bet problema, visgi buvo išspręsta pašalinant ją – buvo nuimtas visas permetėjas ir dviratis perdarytas iš bėginio į vieno bėgio dviratį. Algirdui besidžiaugiant, kad gedimas įvyko ne už jūrų marių devynių, kažkur vidury Kirgizijos kalnų, linksmoji dviratininkų „gauja“ pajudėjo tolyn!

Vakarėjant, aplankius paskutiniuosius lankytinus objektus ir atsisveikinus su visais, kurie nusprendė vietoj nakvynės palapinėje pasirinkti minkštą ir patogią lovą, galiausiai atvykome į nakvynės vietą, kur mūsų laukė dar vienas siurprizas. Šį kartą, siurprizas buvo ne eilinis, po įspūdžių kupinos dienos, dar labiau nudžiuginęs – lobių medžioklė!

Surankiojus visas gėrybes, užsikūrėme didžiulį laužą ir vakarojome iki… Na, ne iki paryčių, bet, galima sakyti, iki vėlyvos nakties. Tai buvo viena įspūdingiausių dienų, su viena fantastiškiausių kompanijų ir dar fantastiškesne dienos pabaiga.

Kitą dieną laukė kur kas mažiau kilometrų – jų buvo tik 30, tačiau vėlgi, žygio vadovai nusprendė, jog nėra čia ko tinginiauti ir pasileidome per kalnuotą Nemuno pakrantę, Kačerginės, Zapyškių miestelių link – puikus pasiruošimas Kirgizijos kalnams!

Aplankę miestelius, pasivaišinę švento šaltinio vandeniu bei paskanavę vietinių ledų, kelionę užbaigėme tame pačiame taške, kuriame ir pradėjome. Dar kartą dėkui visiems dalyvavusiems bei, žinoma, organizatoriams. Ir nepamirškite, jungtis prie Špikio žygių – visa naujausia informacija Špikio grupėje Facebook’e.

Iki kitų susimatymų!

Visas nuotraukas rasite čia!