Dviračiais per Himalajus

Apie kelionę

Vieta: Himalajai, Himachal Pradešas ir Ladako valstijos, Indija.

🛒 Pirkti filmą internetu

Nors ši kelionė ir buvo per Indiją, tačiau vadinti jos kelione per Indiją, taip ir neapsivertė liežuvis. Kodėl? Dėl to, kad Indija ir jos šiaurinė dalis, esanti Himalajų kalnų grandinės papėdėje yra tiek pat skirtingi, kiek diena skiriasi nuo nakties. Priešingai nei Indijoje, čia nėra masės žmonių, kurių nemaža dalis gyvena tiesiog gatvėse, čia nėra Indijos didmiesčiuose tvyrančio smogo ar smarvės. Čia tvyro gaivus oras, žmones keičia nesuskaičiuojama galybė kalnų, o miestus – viena už kitą įspūdingesnės perėjos.

Kelionė tradiciškai truko beveik mėnesį (tarp liepos 29d ir rugpjūčio 26d), kurio metu buvo įveikta arti 1000km. Mūsų maršrutas vedė palei Tibeto sieną, kur turėjome galimybę išragauti tibetietiškų patiekalų, Manali-Leh greitkeliu, kurio vidutinė altitudė yra virš 4km aukščio ir per vieną aukščiausių, automobiliais įveikiamų perėjų pasaulyje – Taglang La, kurios aukštis apie 5330 m.

Apie kelionę galima būtų kalbėti daug, tačiau papasakoti kas tai per kelionė, žmogui, kuris nėra ten buvęs, turbūt, neįmanoma.

Publikacijos:

Filmukai

Pokalbis su dviem kelionės keliauninkėm Daiva ir Egle likus vienai dienai iki kelionės pradžios. Kalbamės apie tai kas ką mums reiškia keliavimas dviračiais, kokie jausmai aplanko prieš kelionę ir kaip tokiai kelionei reikia ruoštis.

 

Mūsų maršrutas

Rekomendacijos keliautojams

Dėmesio! Visi patarimai galioja tik tam maršrutui, kuriuo mes keliavome ir tik tuo laikotarpiu, kuriame mes keliavome, tad visada patartina ieškoti konkretesnės informacijos iš vietinių arba žmonių, kurie ten keliauja nuolatos.

  • Indijos valiutą draudžiama įsivežti/išsivežti iš šalies, tad nepamirškite pasikeisti likusių nepanaudotų rupijų.
  • Oro uoste Jums su Jūsų bagažu puls padėti krūvos vietinių: jie įkyrūs ir atkaklūs, tačiau, jeigu pasiduosite ir leisite jiems nuvežti daiktus iki autobuso, teks susimokėti. Tiesa, mes apsiėjome su 5Lt jiems visiems, nors buvo prašoma kiekvienam po 20$. Svarbiausia nesileisti į kalbas.
  • Turėkite omeny, kad indai bandys iš Jūsų pasipelnyti, pvz: jeigu užsisakėte transportą, nereiškia, kad į jį yra įskaičiuota nakvynė viešbutyje arba oro kondicionavimas kelionės metu. Iš mūsų buvo prašoma mokėti po ~1Lt/km už oro kondicionavimą. Mes buvome užsispyrę, tad tiek vairuotojas turėjo kankintis 400km 40 laipsnių karštyje, tiek mes…
  • Jeigu keliaujate į Ladako regioną, turėkite omeny, kad jame neveikia jokios SIM kortelės (net ir pirktos kituose Indijos regionuose) išskyrus pirktas pačiame Ladake. Gauti SIM kortelę irgi nėra labai paprasta – reikia pildyti daug popierių, pateikti anketą su foto nuotraukomis ir pan. Kortelė aktyvuojama per dvi dienas.
  • Kaikurios teritorijos Indijoje reikalauja atskirų leidimų užseniečiams. Jeigų jų neturėsite, negalėsite keliauti. Juos įsigyti paprastai galima regionų centruose. Keli tokių teritorijų pavyzdžiai: siena palei Tibetą (leidimus galima įsigyti Shimla, Reckong Peo, Kaza miesteliuose. Taip pat daug kur draudžiama važiuoti Ladako regione – Pangong Tso, Tso Moriri, Nubra slėnis. Visi leidimai įsigijami tik Leh mieste.
  • Dviratininkams neverta perdaug pergyventi dėl maisto/vandens keliaujant mūsų maršrutu. Dauguma mažų kaimelių turi užkandines, kuriose gausite bent minimaliai užkąsti. Vanduo daugumoje jų yra parduodamas, pakankamai nebrangiai (fiksuota kaina daugumoje vietų: 20 rupijų/1L). Jeigu norite būti visai saugūs, galite pasiimti vandens filtrą, bet mes jį per kelionę panaudojome vos kelis kartus. Gerti vandenį iš kalnų atitekančių upelių nėra patartina, nors mes tą darėme ir didelių problemų neturėjome.
  • Vežtis palapinę yra praktiškai beprasmiška. Visos kelionės metu taip ir nepanaudojome tų, kurias vežėmės. Labai norinti, panaudoti galimybė buvo, tačiau, dauguma atveju kurkas paprasčiau yra tiesiog apsistoti vietinių palapinėje, kur greta galima ir pavalgyti vakarienę. Himachal Pradesh regione vietos palapinei, net ir prie didelių norų, rasti būtų gan sunku.
  • Dauguma vietovių Himachal Pradesh regione turi tiek mobilų ryšį, tiek elektrą (kalba eina apie pagr. kelią, kuriuo mes keliavome – žr. žemėlapį). Išimti buvo miestelis Tabo ir aplinkinės teritorijos, kuriame mums keliaujant net du menėsius nebuvo elektros (dėl sugedusios elektrinės?..)
  • Nusiteikite netikėtumams. Keliai daugumoje Himachal Pradesh regiono dalių yra tragiškos kokybės, statomi ant akmenų nuošliaužų. Jeigu pavyks pravažiuoti visą kelią be nei vienos nuošliaužos – skaitykite, kad Jums labai pasisekė. Nuošliaužos būna ir galingos, ir pavojingos. Nepaisant to, kelias yra pakankamai prižiūrimas, todėl visos nuošliaužos šalinamos gana operatyviai. Tačiau, turėti 2-3 dienų rezervą yra būtina, o patartina turėti bent savaitės. Mums pakliuvo net dvi nuošliažos – prie vienos jų laukėme visą dieną, prie kitos – 3 dienas.
  • Ladake, priešingai daugumai informacijos šaltinių, lyja. :) Teko tai patirti savu kailiu. Ir lyja pakankamai smarkiai… O esant 5km aukštyje permirkti kiaurai yra tikrai nepageidaujamas ir galimai gyvybei pavojingas potyris, tad būkite atsargūs!
  • Galima būtų pridurti ir tai, kad Indijos keliai yra beprotiškai pavojingi, bet tą, turbūt, ir taip visi žino, kas bent truputį domėjosi Indija :)