Filmas „Dviračiais Per Tadžikiją“

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ yra ne tik apie numintus kilometrus, patirtus iššūkius, komandos konfliktus, nerastus kelius bei ištiestą pagalbos ranką sunkią minutę. Tai filmas, kuriame ieškoma žodžio „laisvė“ prasmės keliautojų mintyse, namiškių, kurie kantriai laukė žinių iš atokaus krašto, ir vietinių tadžikų širdyse. Šis filmas kviečia žiūrovus pasigerėti Pamyro kalnų grožiu ir kartu patirti ką reiškia stoti į kovą su savimi ir nesibaigiančia beprotybe, kai nelieka nieko kita, kaip tik stumtis dviratį tolyn, trečią dieną iš eilės...

  • Filmo rūšis: dokumentinis, žanras: nuotykių
  • Filmo trukmė: 1 val. 38 min.
  • Kalba: lietuvių k.
  • Titrai: anglų k.
  • Cenzas: V (Visos auditorijos)

Filmo kino teatruose rodyti nebesuplanuota. Ne už ilgo jį bus galima įsigyti internetinėje parduotuvėje: http://shop.spikis.lt

Trumpi filmo anonsai ir kiti filmukai

Čia atsiras įvairūs filmukai susiję su kelione, jos dalyviais ir pačia Tadžikija. (bus pildoma...)

Filmo anonsas

Filmo "Dviračiais per Tadžikiją" anonsas.

Linksmoji Kelionės pusė

Linksmieji kelionės momentai, neradę sau vietos galutiniame filmo variante.

Komanda

Algirdas Gurevičius

33 metai, kelionės vadovas / filmo operatorius / vyriausiasis mechanikas / žmogus - orkestras :D

Jau nesuskaičiuojamą kiekį kelionių pramynęs Algirdas komandos narius vėl vedė neaiškiais keliais, rytais neleisdavo miegoti, o kai būdavo labai sunku, įgrūdęs į veidą kamerą klausdavo: „tai kaip jautiesi?“

Dagnė Biekšaitė

23 metai, kelionės maistininkė

Kiekvienais metais vis pasižadanti kitais metais išbandyti naujus keliavimo būdus, šiemet, dar kartą prikalbinta komandos draugų(-o), Dagnė visgi pasiryžo leistis į savo penktąją kelionę. Ar tai jau pabaiga?.. O gal visgi laukia ir daugiau nuotykių ant dviračio?..

Konstantin Tučin

32 metai, kelionės vaistininkas

Praėjusiais metais debiutavęs Špikio komandoje, linksmųjų plaučių psichiatras sugrįžo ir šiemet! Tiesa, po kelionės sakė, kad visgi Namibijos dykumos jį sužavėjo labiau, o į tokius kalnus jam labiau patiktų eiti pėsčiom, nei vilkti paskui save 70kg sveriantį dviratį.

Redas Dulinskas

28 metai, kelionės mechanikas

Vieninteliu Špikio komandos naujoku tapęs Redas, prieš kelionę labiausiai pergyveno, kad bus fiziškai per silpnas. Kaip parodė patirtis, komandos tempą palaikyti jam sekėsi sunkiai... Vis tekdavo sugrįžti atgal ir užstumti likusią komandos dalį į kalnus...

Rūta Syminaitė

29 metai, kelionės finansininkė

Rūta, keliaujanti jau į ketivrtąją kelionę kartu su Špikiu, pernai metais žadėjo tapti dviračių mechanike. Šiais metais visgi susižavėjo perspektyvesnėmis kelionės pareigomis ir nusprendė skaičiuoti komandos narių finansus.

O viskas prasidėjo taip...

Po pernai metų pirmojo Afrikos potyrio, kilo įvairiausių minčių. Viena buvo aišku, jog atgal į Afriką artimiausiu metu sugrįžti nebandysime. Viena iš realiausių naujos kelionės krypčių, tapo Kamčiatkos pusiasalis, žavėjęs savo nuostabia, žmogaus menkai tepaliesta gamta, ugnikalniais ir galingomis upėmis, tačiau visgi pernai metais nukeliauti ten nepavyko.

Besidairant naujų, dar neaplankytų Azijos šalių, netrukus, akys užkliuvo už Tadžikijos. Šalis buvo kiek girdėta, tai ganėtinai dviratininkų mėgstama šalis. Vienintelis, laiko pamirštas, bet dar visiškai nesugriuvęs, Pamyro „greitkelis“ vinguriuojantis per Tadžikijos širdį Gorno-Badakšan regioną, tarsi, magnetas traukia dviračių transporto priemonių mylėtojus iš įvairiausių pasaulio šalių.

Maršrutas

Pradėjome dėlioti maršrutą. Šalis kalnuota, tad maršruto variacijų nėra daug. Galiausiai, buvo pasirinktas ne visai tradicinis maršrutas – pradėti kelionę nedideliame kaimelyje Rušan (apie 70km iki regiono centro Chorog miesto). Tai būtų leidę lengviau aklimatizuotis dideliame aukštyje, nei, kad pradedant nuo paties Chorog miesto.

Pradėjus Rušan kaimelyje, mūsų maršrutas pagrinde turėjo laikytis Pamyro „greitkelio“, pasiliekant galimybę išsukti į kelis įdomesnius ir sudėtingesnius apvažiavimus aplinkiniais kalnais. Taip įveikę virš 450 km, užkilę į aukščiausią greitkelio perėję 4650m aukščio Ak-Baital, būtume pasiekę Karakulio ežerą. Ties čia, priešingai daugumos dviratininkų planams, kelionę tęstume ne link Kirgizijos sienos, bet suktume į Bartang upės slėnį, vedantį atgal link Rušan kaimelio, nuo kurio ir pradėjome kelionę.

Kelionės pabaigoje buvome suplanavę trumpą, dviejų dienų ėjimą pėsčiomis link vieno įdomiausių regiono ežerų – Sarez. Šis masyvus, 500 metrų gylio ežeras susiformavo vos prieš 100 metų, kai įvykus didžiuliam žemės drebėjimui, nugriuvo pusė kalno šlaito, užtvenkdamas apačioje tekėjusią upę. Šiandien, tai yra ypatingai saugoma bei stebima teritorija Tadžikijoje. Kodėl? Apie tai papasakosime filme :)

Kelionės eiga

Deja, planai ėmė griūti vos atvykus į Tadžikiją. Pradėjus kelionę džipais iš oro uosto, vietiniai tarpusavyje ėmė nesutarti, ar mums būtina vizų registracija, ar ne. Jeigu ji būtų buvus būtina, mums būtų reikėję Chorog mieste sugaišti kur kas daugiau laiko, nei buvo planuota, kas iš karto būtų sugriovę visą kelionės grafiką. Nusprendėme nerizikuoti ir kelionės pradžią pastūmėme iki Chorog miesto, į kurį atvykome tiesiai iš oro uosto, džipų pagalba. Kaip paaiškėjo atvykus, turint elektronines vizas, jų registruoti nereikia.

Pirmasis išsukimas iš Pamyro greitkelio taip pat pareikalavo kur kas daugiau laiko ir jėgų nei buvo planuota. Nepaisant to, jog žemėlapiai nerodė jokio normalaus kelio, pabandėme prasibrauti link Yashikul ežero, keliaujant Gunt upės slėniu. Iš dalies, tai buvo klaida, nes kelio tikrai nebuvo ir daugiau nei tris dienas teko nešti daiktus, stumti dviračius per akmenynus, bristi per upes. Iš kitos pusės, tai buvo viena iš tų atkarpų, kurios padaro keliones įsimintinomis.

Pirmajame išsukime užtrukus daugiau laiko nei buvo planuota, neliko nieko kito, kaip atsisakyti visų likusių išsukimų iš Pamyro greitkelio, tad mynėme tiesiai link Karakulio ežero. Pakeliui turėjome išsikėlę tikslą – aukščiausioje maršruto perėjo iškelti Lietuvos vėliavą.

Sunkiai užmynus dviračius į 4650 m. aukščio perėją, iš visų pusių pustomą vėjų, ryžomės palypėti ant greta buvusios uolos, ant kurios ir iškabinome vėliavą. Vieta – sunkiai pasiekiama, bet juk žmonės, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, jos irgi nepasiekė lengvai. Su šia gražia aliuzija, pakabinome vėliavą plevėsuoti ant uolos krašto, kad kiti keliautojai, nepatingėję užkopti į ją, žinotų, jog čia būta penkių narsuolių iš Lietuvos!

Kelias atgal prasidėjo nuo nusukimo Bartang upės slėnio ir Rušan kaimelio link. Čia kelias iš karto subjuro. Asfaltuotą Pamyro „greitkelį“ pakeitė žvyrkelis bei akmenys. Tarpais galėdavai minti, tarpais nelabai. Ir kai jau komanda buvo įsitikinusi, jog Tadžikija jų nebenustebins niekuo, vieną ankstyvą rugsėjo rytą prabudome užsnigti 5 cm sniego sluoksnio. Daugumai keliautojų, tai buvo didelė staigmena, visgi visi vietiniai kalbėjo, kad Tadžikijoje sniego be lapkričio vidurio neišvysi... Pasimetęs Konstantinas netgi klausė „tai, kiek gi mes, po šimts, laiko miegojome?!”

Kelionę pabaigėme, kaip ir buvo suplanuota, žygiuodami į dviejų dienų žygį pėsčiomis. Daliai komandos tai buvo puikus akcentas nuostabiai kelionei, kitai daliai šis ėjimas pėsčiomis nublanko lyginant su prieš tai jau patirtais įvykiais.

Reziume

Reziumuojant, kelionėje netrūko įsimintinų įvykių. Matyt, niekas nepamirš to iškritusio sniego, tų pirmųjų kelių dienų, praleistų stumiantis ir nešantis dviračius, mūsų sutikto šuns, kuris nuo pat pirmos dienos sekė įkandin, neatsilikdamas, o kartais net įsivaizduodamas, jog rodo mums reikiamą kelią. Visi tikrai prisimins tadžikus – žmones, kurie atviromis širdimis ir durimis laukdavo mūsų, priimdavo ir vaišindavo. Galbūt, ne visiems komandos nariams liko vienodai šilti prisiminimai apie šią kelionę, tačiau abejingų jai tikrai neliko.

27

Dienų minta

804

Nuvažiuota kilometrų

8709

Pakilta metrų

4712

Aukščiausia perėja
(metrais)

Praėjusių metų filmai

Namibija, 2017

„Dviračiais Afrikoje: Namibija“ - tai dokumentinis filmas, atspindintis šešių, kelionių dviračiais mėgėjų nuotykius egzotiškoje Afrikos valstybėje. Mėnesio trukmės kelionėje keliautojai susipažino su vietos gyventojais, pamatė jų buitį, patyrė ką reiškia išgyventi vienoje sausiausių vietų pasaulyje, kur mėnesių mėnesiais nelyja lietus, o geriamo vandens galima pasipildyti tik kas keturias dienas.

Pirkti filmą internetu

Mongolija, 2016

Mongolija - rečiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje, galinti pasiūlyti visą spektrą išbandymų - nuo stepių iki dykumų, nuo ledynų iki 3,5km aukštį siekiančių kalnų.

Kiekvieną dieną keliautojams teko susirungti su stingdančiu kalnų vėju, šalti kojas ledinėse kalnų upėse bei vargti kylant į sunkias kalnų perėjas. Negana to, kelionę apsunkino ir nuo pirmų dienų tvyrojusi įtampa tarp komandos draugų. Vis dėl to, filmas stengiasi išlaikyti pozityvią emociją ir leisti žiūrovams patirti šios ne eilinės Azijos šalies metamus iššūkius.

Pirkti filmą internetu

Kirgizija, 2015

Kelionė po Kirgiziją buvo viena sudėtingiausių ir kartu įspūdingiausių kelionių per visą Špikio kelionių istoriją. Šioje kelionėje buvo galima patirti visko - ir akmenimis užverstų kelių, ir 4km aukštį siekiančių perėjų, ir kelią pastojusių šaltų bei galingų ledyno upių. Tačiau po sunkių iššūkių šalis atsilygindavo šiltais sutiktų žmonių veidais bei pasakiško grožio vaizdais. Visą tai lydėjo nuolatinės šypsenos keliautojų veiduose bei neišblėstantis optimizmas, siekiant įveikti visus iššūkius.

Kino teatruose filmą išvydo apie 1500 žiūrovai, filmas rodytas TV6 televizijos eteryje.

Pirkti filmą internetu

Gruzija, 2014

Gruzija, nors ir buvo kompromisinis variantas, kurį teko pasirinkti po neįvykusios kelionės į planuotąją Kirgiziją, tačiau maloniai nustebino ne tik fantastiniu Kaukazo kalnų grožiu, vietinių svetingumu, netikėtai pamatyta regiono tradicine švente su arklių varžybomis, šokiais bei dainomis, tačiau ir kelionės sunkumu. Nors kalnų viršūnės buvo perpus mažesnės nei Himalajuose, tačiau prastos kokybės, sunkiai pravažiuojami keliai viską smarkiai komplikavo, o viena iš perėjų, iki šiol atrodo viena sudėtingiausių įveiktų perėjų.

Kino teatruose filmą išvydo apie 1500 žiūrovai, filmas rodytas TV6 televizijos eteryje bei dalyvavo EU filmų festivalyje Gruzijoje.

Pirkti filmą internetu

VšĮ „Špikis“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas - parodyti žmonėms keliavimo bei važinėjimo dviračiais džiaugsmą, įkvėpti ir kitus išbandyti šią smagią, švarią bei sveikatai naudingą transporto priemonę.

Mūsų veikla apima kelionių dviračiais (nuo vienos dienos iki mėnesio trukmės) organizavimą Lietuvoje bei užsienyje, dokumentinių filmų apie keliones dviračiais kūrimą bei platinimą ir įvairių švietėjiškų renginių organizavimą.

Sužinokite apie mus daugiau: www.spikis.lt arba junkitės prie mūsų Facebook tinkle