Mintys po filmo „Dviračiais per Tadžikiją“

Filmą „Dviračiais per Tadžikiją“ jau galima įsigyti internetu: http://shop.spikis.lt/ O toliau dalinamės filmo autoriaus Algirdo nuoširdžiais pamąstymais apie filmą:

„Nepastebimai pralėkė visi filmo seansai kino teatruose. Smagu, kad šiais metais pasiryžome apkeliauti kaip įmanoma daugiau miestų ir miestelių, tad turėjome progą pabendrauti su dauguma atėjusių į premjeras. Sėdint prie kompiuterio ir leidžiant dienų dienas šlifuojant kiekvieną filmo kadrą, ne retai imi savęs klausti kam viso to reikia? Tačiau, kai ateina premjeros diena ir susitinki su žmonėmis, atėjusiais į kino teatrą, kai sėdi salėje ir girdi nuoširdų juoką ar nuostabos aiktelėjimą, pasidaro be galo gera. Tas jausmas, kad žmonės ne tik nepagailėjo kelių eurų ir savo brangaus laiko, bet jiems dar ir nuoširdžiai patinka, tai ką mato, yra be galo pakilus, malonus ir kartu labai kuklinantis…

Keisti šie praėję metai buvo. Po kelionės viduje liko kažkoks nepasiektos pilnatvės jausmas, kažkoks kartėlis. Kai grįžome iš kelionės, ilgai nesupratau kas buvo ne taip (ir turbūt dar iki šiol gerai to nesuprantu). Iš vienos pusės, kelionė buvo graži, įspūdinga, įsimintina, tarsi neturėjome ir jokių didelių ar reikšmingų konfliktų, tačiau iš kitos pusės, kažko visgi trūko.

Filmas, žiūrint į žiūrimumo statistiką, deja, irgi negaliu sakyti, jog pateisino lūkesčius… Neabejoju, kad tam buvo daug priežasčių. Manau, kad buvo galima tikrai geriau sudirbti su filmo sklaida, nepadarėme daug dalykų, kuriuos norėjome padaryti – vieniems pritrūko laiko, kitiems jėgų, tretiems – pinigų. Nenorėčiau manyti, kad filmo lankomumo stoką sukėlė prastas filmas. Nepaisant to, kad mano nuomonė šiuo klausimu yra absoliučiai subjektyvi, aš pats likau patenkintas, kad pavyko išpildyti idėją, kurios siekiau. Žinoma iki tobulumo jam toli, bet juk tobulų dalykų nebūna…

Po kelionės jaučiau viduje tūnančią apatiją dviračiams ir keliavimui jais. Tikėjausi, kad gal su laiku ji išsisklaidys, tačiau taip neįvyko. Dėl to dar prieš praėjusių metų pabaigą, priėmiau sprendimą šiais metais nebedaryti didžiosios Špikio kelionės ir naujo filmo. Nesakau, kad čia jau viskas, kad daugiau kelionių dviračiais nebebus, tačiau metų pertrauka, manau, jog bet kuriuo atveju išeis į naudą. Juolab, kad yra ir kitų užmanymų, kuriems anksčiau nelikdavo laiko ir gal dabar jo atsiras.

Bet kuriuo atveju, kad nepabaigti šio įrašo taip pesimistiškai – Kamčiatkos kelionės idėja vis dar verda viduje ir esu tikras, kad vienaip ar kitaip aš ten išsiruošiu! Na, o kol nėra kelionės į Kamčiatką, dar kartą pakviesiu įsigyti filmą apie Tadžikijos kelionę mūsų internetinėje parduotuvėje – vos 5.5 EUR, kurie Špikiui tikrai pravers gaminant filmą apie Kamčiatką :)“

Filmo „Dviračiais per Tadžikiją“ premjera Vilniuje

2019 m. vasario 18 d. Vilniaus kino teatre „Pasaka“ įvyko VšĮ „Špikis“ nuotykių filmo „Dviračiais per Tadžikiją“ premjera. Jau 15-tus metus dviračiais užsienyje keliaujantis, pristatantis septintąjį savo kino filmą, vienas iš „Špikio“ įkūrėjų Algirdas Gurevičius naujausiam filmui suteikė išskirtinį atspalvį. 2018 metais, Lietuvai minint savo nepriklausomybės šimtmetį, vykusioje kelionėje asmeninėmis laisvės, nepriklausomybės, patriotizmo sampratomis filme dalijasi žygio dalyviai, jų artimieji, Tadžikijos gyventojai, pakeliui sutikti keliautojai. Įdomus sutapimas – viena jų buvo lietuvių kilmės, o visi kiti buvo iš šalies, kurioje rastas mūsų Nepriklausomybės aktas.

Susirinkusi pilna salė po filmo, kaip ir ankstesniais metais užgriuvo filmo režisierių Algirdą klausimais. Sulaukęs neišvengiamo klausimo, kur planuoja kitą savo kelionę, autorius prisipažino nusprendęs dėl įvairių priežasčių padaryti pertrauką tokio masto kelionėse ir susitelkti į kitas idėjas ir projektus, kurių jam mintyse tikrai netrūksta. Tačiau vis dar nėra atsisakęs savo senos idėjos – apvažiuoti dviračiais Kamčiatkos pusiasalį (Rusija) ir pamatyti jos ugnikalnius, todėl gerbėjams palieka viltį, jog dar bent sykį ateityje sugrįš į ekranus su nauju filmu.

Į filmo premjerą atkeliavęs Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė teigė, kad jam buvo nesunku įsijausti į filmo herojų patiriamus sunkumus, nes jis puikiai žino ką reiškia būti aukštai kalnuose ar stumti sunkiai sveriantį dviratį nepravažiuojamais takais. Kuo Simonui buvo sunku patikėti, tai kad Tadžikijos kelionės dalyviams visi šie sunkumai sukrito į vieną kelionę ir truko visą mėnesį. „Filmas įkvėpė kelionėms dviračiais ir apmąstymams, kas yra tikroji laisvė.“ – teigė jis.

Tie, kurie po pernykščių Namibijos dykumų jau pasiilgo uolėtų bei snieguotų kalnų viršūnių, kalnų upių ir ežerų, vaizdų, kurie geidžia pamatyti tikrąjį tadžikų svetingumą, įsijausti į kasdienius galbūt jau pažįstamų keliautojų potyrius – humorą, staigmenas, įtampą, visišką atitrūkimą nuo civilizacijos, susipažinti su kelionėje prisijungusiu keturkoju kelionės dalyviu ir dar sykį pasimėgauti meistrišku šio nepriklausomo kūrėjo darbu, laukiami filmo „Dviračiais per Tadžikiją“ seansuose. Jau šį antradienį filmas atkeliauja į Kauno „Romuvos“ kino teatrą, kur vėl bus galima susitikti su filmo režisieriumi Algirdu Gurevičiumi. Vėliau šį filmą taip pat galės išvysti ir kitų miestų gyventojai.

Daugiau informacijos apie filmą, kur ir kada jį galima pamatyti:
http://www.spikis.lt/DviraciaisPerTadzikija/

Dviračiais per Tadžikiją

Kas yra laisvė? Greičiausiai atsakymas priklausys nuo to, kieno paklausėte. Vieniems šis žodis reiškia valstybę ir jos nepriklausomybę, kitiems „laisvė“ yra asmeninė ir vidinė, tretiems tai tėra proga paminėti valstybinę šventę neinant į darbą. 

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ yra ne tik apie numintus kilometrus, patirtus iššūkius, komandos konfliktus, nerastus kelius bei ištiestą pagalbos ranką sunkią minutę. Tai filmas, kuriame ieškoma žodžio „laisvė“ prasmės keliautojų mintyse, namiškių, kurie kantriai laukė žinių iš atokaus krašto, ir vietinių tadžikų širdyse. Kaip „laisvę“ mato žmonės, kurių neriboja civilizuoto gyvenimo rutina? Žmonės, kurie teturi tai, ką patys užsiaugino, ar pasigamino?.. Ar jie vertina tai ką turi, o, galbūt, priešingai, jie jaučiasi dar labiau nelaisvi, nes neturi elektros ir darbo biure nuo 8-ių iki 5-ių?

Šis filmas yra apie kelionę. Apie kitokią kelionę. Apie kelionę, kurioje mindamas dviračio pedalus atrandi kažką truputį jautresnio ir gilesnio. Atrandi mūsų jau pamirštą žmogiškumą, kai saulei besileidžiant ir stovint pasimetus, nežinant ką tas tamsus vakaras atneš, iš tolumos išnyra siluetas, kuris šaukia: „Palaukite! Važiuokite pas mus arbatos ir vakarienės!“. Ir supranti, kad viskas bus gerai, tereikia atverti širdį ir priimti ką Tau siūlo pasaulis…

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ kviečia žiūrovus į kino teatrus kartu pajusti ir laisvę, patirtą keliaujant po retai apgyvendintas plynes bei slėnius, ir vidinę kovą su savimi ir nesibaigiančia beprotybe, kai nelieka nieko kita, kaip tik stumtis dviratį tolyn, trečią dieną iš eilės… Visa tai kino ekranuose nuo vasario 18-os dienos!

Daugiau informacijos apie filmą bei kur jį galima išvysti: http://www.spikis.lt/DviraciaisPerTadzikija/