Filmo „Dviračiais per Tadžikiją“ premjera Vilniuje

2019 m. vasario 18 d. Vilniaus kino teatre „Pasaka“ įvyko VšĮ „Špikis“ nuotykių filmo „Dviračiais per Tadžikiją“ premjera. Jau 15-tus metus dviračiais užsienyje keliaujantis, pristatantis septintąjį savo kino filmą, vienas iš „Špikio“ įkūrėjų Algirdas Gurevičius naujausiam filmui suteikė išskirtinį atspalvį. 2018 metais, Lietuvai minint savo nepriklausomybės šimtmetį, vykusioje kelionėje asmeninėmis laisvės, nepriklausomybės, patriotizmo sampratomis filme dalijasi žygio dalyviai, jų artimieji, Tadžikijos gyventojai, pakeliui sutikti keliautojai. Įdomus sutapimas – viena jų buvo lietuvių kilmės, o visi kiti buvo iš šalies, kurioje rastas mūsų Nepriklausomybės aktas.

Susirinkusi pilna salė po filmo, kaip ir ankstesniais metais užgriuvo filmo režisierių Algirdą klausimais. Sulaukęs neišvengiamo klausimo, kur planuoja kitą savo kelionę, autorius prisipažino nusprendęs dėl įvairių priežasčių padaryti pertrauką tokio masto kelionėse ir susitelkti į kitas idėjas ir projektus, kurių jam mintyse tikrai netrūksta. Tačiau vis dar nėra atsisakęs savo senos idėjos – apvažiuoti dviračiais Kamčiatkos pusiasalį (Rusija) ir pamatyti jos ugnikalnius, todėl gerbėjams palieka viltį, jog dar bent sykį ateityje sugrįš į ekranus su nauju filmu.

Į filmo premjerą atkeliavęs Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė teigė, kad jam buvo nesunku įsijausti į filmo herojų patiriamus sunkumus, nes jis puikiai žino ką reiškia būti aukštai kalnuose ar stumti sunkiai sveriantį dviratį nepravažiuojamais takais. Kuo Simonui buvo sunku patikėti, tai kad Tadžikijos kelionės dalyviams visi šie sunkumai sukrito į vieną kelionę ir truko visą mėnesį. „Filmas įkvėpė kelionėms dviračiais ir apmąstymams, kas yra tikroji laisvė.“ – teigė jis.

Tie, kurie po pernykščių Namibijos dykumų jau pasiilgo uolėtų bei snieguotų kalnų viršūnių, kalnų upių ir ežerų, vaizdų, kurie geidžia pamatyti tikrąjį tadžikų svetingumą, įsijausti į kasdienius galbūt jau pažįstamų keliautojų potyrius – humorą, staigmenas, įtampą, visišką atitrūkimą nuo civilizacijos, susipažinti su kelionėje prisijungusiu keturkoju kelionės dalyviu ir dar sykį pasimėgauti meistrišku šio nepriklausomo kūrėjo darbu, laukiami filmo „Dviračiais per Tadžikiją“ seansuose. Jau šį antradienį filmas atkeliauja į Kauno „Romuvos“ kino teatrą, kur vėl bus galima susitikti su filmo režisieriumi Algirdu Gurevičiumi. Vėliau šį filmą taip pat galės išvysti ir kitų miestų gyventojai.

Daugiau informacijos apie filmą, kur ir kada jį galima pamatyti:
http://www.spikis.lt/DviraciaisPerTadzikija/

Dviračiais per Tadžikiją

Kas yra laisvė? Greičiausiai atsakymas priklausys nuo to, kieno paklausėte. Vieniems šis žodis reiškia valstybę ir jos nepriklausomybę, kitiems „laisvė“ yra asmeninė ir vidinė, tretiems tai tėra proga paminėti valstybinę šventę neinant į darbą. 

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ yra ne tik apie numintus kilometrus, patirtus iššūkius, komandos konfliktus, nerastus kelius bei ištiestą pagalbos ranką sunkią minutę. Tai filmas, kuriame ieškoma žodžio „laisvė“ prasmės keliautojų mintyse, namiškių, kurie kantriai laukė žinių iš atokaus krašto, ir vietinių tadžikų širdyse. Kaip „laisvę“ mato žmonės, kurių neriboja civilizuoto gyvenimo rutina? Žmonės, kurie teturi tai, ką patys užsiaugino, ar pasigamino?.. Ar jie vertina tai ką turi, o, galbūt, priešingai, jie jaučiasi dar labiau nelaisvi, nes neturi elektros ir darbo biure nuo 8-ių iki 5-ių?

Šis filmas yra apie kelionę. Apie kitokią kelionę. Apie kelionę, kurioje mindamas dviračio pedalus atrandi kažką truputį jautresnio ir gilesnio. Atrandi mūsų jau pamirštą žmogiškumą, kai saulei besileidžiant ir stovint pasimetus, nežinant ką tas tamsus vakaras atneš, iš tolumos išnyra siluetas, kuris šaukia: „Palaukite! Važiuokite pas mus arbatos ir vakarienės!“. Ir supranti, kad viskas bus gerai, tereikia atverti širdį ir priimti ką Tau siūlo pasaulis…

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ kviečia žiūrovus į kino teatrus kartu pajusti ir laisvę, patirtą keliaujant po retai apgyvendintas plynes bei slėnius, ir vidinę kovą su savimi ir nesibaigiančia beprotybe, kai nelieka nieko kita, kaip tik stumtis dviratį tolyn, trečią dieną iš eilės… Visa tai kino ekranuose nuo vasario 18-os dienos!

Daugiau informacijos apie filmą bei kur jį galima išvysti: http://www.spikis.lt/DviraciaisPerTadzikija/

 

Tadžikija, mes atkeliaujam!

Taip keista – atrodo dar visai neseniai iki naujos kelionės buvo likę trys mėnesiai, o dabar jau net paros nebėra. Rytoj tokiu metu visa Špikio komanda sėdės lėktuve, pakeliui į naują nuotykį bei naują iššūkį. 

Kam dar neteko girdėti, kelionės kryptis kiek pasikeitė eigoje. Iš pradžių planuota ir garsiai skelbta Kamčiatka nusikėlė kitiems metams. Šiems metams grįšime į numylėtosios centrinės Azijos prieglobstį ir keliausime į jau ištyrinėtos Kirgizijos kaimynę – Tadžikiją.

Laukia nepaprastas mėnuo – minsime beveik 1000 km, pasiekdami net 5 km aukštį. Pirmas dienas turėtume alpti nuo karščio, vėliau – tirtėti nuo šalčio. Jeigu pernai grįžome sudžiūvę nuo Namibo dykumos, tai šiemet gali būti, kad grįšime atgaivinti Pamyro lietaus ir sniego. Tiesa, kraštas ypatingai nepasižymi lietumi, tad, galbūt, per daug ne išbrinksime :)

Ne gana viso to, jeigu viskas eisis sėkmingai, turėtume kelionės metu turėti dviejų dienų ėjimą į kalnus pėsčiomis! Keliausime link Sarez ežero – vietovės, kuri buvo suformuota didžiulės katastrofos įvykusios prieš beveik 100 metų. Čia dar prieš keletą metų ne vietiniams buvo griežtai draudžiama patekti. Šiuo metu patekti galima tik su specialiais leidimais ir gidu.

Kaip ir visuomet – visus kelionės nuotykius galite stebėti gyvai, sekdami kelionės dienoraščio puslapį: http://keliones.spikis.lt/Kelione/Tadzikija_2018

Į kelionę išsiruošė vėl kiek pažįstama, kiek nauja komanda, tad susipažinkite, kas dar nepažįstami:

Algirdas

Jau nesuskaičiuojamą kiekį kelionių pramynęs Algirdas vėl komandos narius neaiškiais keliais, rytais neleis miegoti, o kai bus labai sunku, įgrūs į veidą kamerą ir klaus: „tai kaip jautiesi?“

 

Dagnė

Į penktąją kelionę sugrįžtanti Dagnė savo šypsena vėl bandys visus įkvėpti sunkiems išbandymams, o dosnia ranka dalins pietums numatytas riešutų porcijas. Su ja geriau nesipykti, nes kitaip riešutų gali ir nelikti…

 

Rūta

Vis dar teisininkė, vis dar minanti, nepailstanti Rūta sakė, kad keliaus kartu tol, kol nenuvyksime į Kamčiatką, o tada jau pamąstys ar čia verta keliauti toliau ar ne. Pernai visiems grasino, kad bus mechanikė, bet šiemet kandidatūros nepateikė, tad ir toliau gelbės Dagnei prie maisto dalybų.

 

Konstantinas

Linksmųjų plaučių ir pernai metų filmo žiūrovų numylėtinis psichiatras sugrįžta! Šiais metais sakė, kad paruošė dar daugiau padoraus ir nelabai humoro. Konstantino pareigos išlieka tos pačios – dvasios ir kūno gydytojas!

 
Redas

Naujas komandos veidas, dar nesugadintas ir nuoširdus – Redas. Gyvenime, kai nemina, jį galima rasti laboratorijoje, žaidžiantį su peliukais. Kelionės metu pažadėjo eksperimentų su kelionės draugais nedaryti, bet sutemus aplink jį vieniems vaikščioti nepatartina…