Špikio kelionių vakaras

Praėjusią savaitę praūžė tradicinis Špikio kelionių vakaras, organizuojamas kiekvienų metų pradžioje, skirtas prisiminti praėjusių metų keliones, išgirsti kolegų keliautojų pasakojimus ir pabendrauti vieniem su kitais. Šio vakaro metu išgirdome tris įspūdingus pasakojimus:

Rūta su Rasa papasakojo apie savo praėjusios vasaros kelionę per Iraną – įvairiausiais mitais ir, kaip pasirodo, nevisai teisingais stereotipais, apipintą šalį. Antrasis pasakojimas buvo Tomos ir Sirvydo nuotykiai patirti minant dviračius pusės metų trukmės kelionėje per šiaurės ir centrinę Ameriką. Paskutinysis vakaro pranešėjas Tadas papasakojo apie savo nuotykius kopiant į Akonkagvą, bėgant Everesto maratoną bei keliaujant Nepale ir Butane.

Vakarą vainikavo išskirtinė proga pamatyti pirmuosius kadrus iš, jau vasario mėnesio pabaigoje pasirodysiančio, všį „Špikis“ dokumentinio nuotykių filmo „Dviračiais Afrikoje: Namibija“.

Ačiū restoranui „Untold“ už šiltą priėmimą ir skanias vaišes bei, žinoma, visiems atkeliavusiems. Dalinamės keliomis nuotraukomis iš šio vakaro.

Tai kurgi tas filmas?..

It musę prariję, tylėjom, nieko nesakėm ir nieko nepasakojom apie filmą iš kelionės per Namibiją, bet laikas bėga, tad, matyt, jau būtų pats metas pasidalinti kas iš tiesų vyksta.

Pradėkime nuo gerų naujienų. Oficialiai galime patvirtinti, jog filmas bus! :) Tie, kas sekė kelionės pasakojimus, tikriausiai pamenate, jog kelionė praėjo tikrai ne be nesklandumų. Nuo pat pirmų dienų vis lūžinėjo visa filmavimo įranga, o galiausiai, 11-ąją kelionės dieną, privalgiusi Namibo dykumos dulkių, paskutinį kvapą išleido pagrindinė filmavimo kamera. Ši kamera didvyriškai atlaikė Gruziją, kur vos nepaspringo gavusi lašą vandens į ne tą „gerklę“, Kirgiziją, kur kartu su kelionės dalyviais stingo beveik -10 laipsnių šaltyje bei Mongoliją, tačiau Namibijos jai pasirodė per daug. Taigi, belieka tik žemai lenkti galvą prieš Sony inžinierius, kurie sukūrė tikrai tvirtą ir patikimą daiktą (čia, beje, ne reklama – už šią nuomonę Sony nesumokėjo. Norėčiau, bet… :))

Kaip paaiškėjo sugrįžus iš kelionės ir nuvežus kamerą pas meistriukus brangiam remontui, į objektyvo vidų patekusios dulkės ant fokusavimo daviklio prasigraužė sau naują takelį. Netgi pavyko surasti vietą, kai šis momentas įvyko…

Iš karto buvo aišku, kad gedimas rimtas ir nepasitaisys savaime. Ko tik nebandėme – ir glostėme, ir mušėme, bet nuo šios akimirkos iki pat kelionės pabaigos, visas vaizdas buvo švelniai minkštas, išsiliejęs spalvų mišinys…

Matyt, kyla klausimas, tai negi 2/3 filmo bus tiek išsiliejusios, jog neįmanoma nieko įžiūrėti? :) Na, ne. Mūsų laimei, į kelionę buvome pasiėmę ir profesionalų fotoaparatą, kuris be kitą ko, moka ir filmuoti. Tiesa, neaišku ar fotoaparatas ne taip gerai mokėjo filmuoti, ar operatoriui ne taip norėjosi su juo filmuoti, bet parsivežta medžiaga fotoaparate, deja, labiau liūdino nei džiugino.

Taigi, reziume – grįžus namo, laukė ypatingai sunkus sprendimas: ar daryti filmą, kuris, galbūt, nebus toks, kokio jo norėtųsi, ar šiuos metus nubraukti ir likti be filmo. Likti be filmo nesinorėjo, nes į kelionę buvo sudėta daug širdies. Visgi pirmas kartas Afrikoje, kiek egzotikos, kiek patirtų nuotykių, kaip čia dabar imsi ir nubrauksi, tarsi, nieko neįvykus.

Neliko nieko kito – sėdome prie darbų. Darbai judėjo lėtai ir sunkiai. Ties kiekvienu kadru kildavo abejonės, tačiau rankų nenuleidome. Šiai dienai, filmas jau yra finaliniame etape – spalvų korekcijose.

Ar tai bus pats geriausias Špikio filmas? Nesinori žadėti ir netesėti, tad tikriausiai – ne. Tačiau, ką jis turės, tai kelionę atspindinčią dvasią. Jame galėsite iš arti susipažinti su išskirtine vietos gentimi – „Himba“, pamatyti jų kasdienybę, pamatyti ką reiškia kai kelionė vyksta nuo geriamo vandens pasipildymo taško iki kito pasipildymo taško ir kas nutinka, kai atvažiavus prie jo, to vandens ten nėra. Taip pat pasidalinsime ir egzotiniais gyvūnais, kuriuos pamatėme – tai ir drambliai, ir žirafos, ir laukymėse bėgiojantys oriksai.

Filmą planuojame paleisti tradiciškai – 2018 metų vasarį, o šiandien galime pristatyti išsamesniąją filmo svetainę: www.spikis.lt/DviraciaisAfrikojeNamibija/

Dviračiais Afrikoje: Namibija

Tikriausiai nenustebinsime tų, kas sekė naujienas, bet jeigu dar negirdėjote, Špikio komanda šiais metais keičia kryptį ir, užuot keliavę Azijoje pramintais takais, leidžiasi žemyn, į pietus, į kitą žemės pusrutulį. Naujausias mūsų iššūkis – Namibija.

Namibija, kaip ir dauguma kelionių, buvo pasirinkta ganėtinai netikėtai. Dagnei, ne pirmus metus keliavusiai su Špikiu, besidairant po kitų keliautojų nuotraukas, netyčia buvo užtiktas kelionės per Namibiją dienoraštis. Nors ten keliautojai keliavo ne dviračiais, bet automobiliais, to užteko, kad gimtų nauja mintis.

Pradėjus domėtis plačiau, paaiškėjo, kad Namibija – sąlyginai civilizuota bei saugi Afrikos valstybė, galinti pasiūlyti įspūdingą kraštovaizdį, kartu užtikrindama sudėtingus iššūkius, tokius kaip smėlėtos dykumos, laukiniai žvėrys bei geriamo vandens trūkumas. Taip po truputį gimė naujasis planas.

Metų pradžioje padarę kelionės pristatymą bei kelionės dalyvių atranką, galiausiai apsistojome ties šešių žmonių komanda. Šiais metais į komandos sudėtį sugrįžta Algirdas, Dagnė ir Audrius, kurie keliavo kartu paskutinius dvejus metus Mongolijoje bei Kirgizijoje, bei netikėtai grįžta dar viena Kirgizijos komandos dalyvė – Rūta.

Prie komandos taip pat prisijungia du nauji vaikinukai: psichoterapeutas Konstantinas – 31-erių metų vaikinas iš Vilniaus, kuriam tai bus pirma rimta kelionė dviračiais bei 22-iejų metų Aurimas – architektūrą studijuojantis bei kultūrizmu besidomintis vaikinas iš Kauno.

Kaip ir kiekvienais metais, kviečiame stebėti kelionės progresą bei sužinoti visas naujausias žinias pirmiems. Kiek tą leis padaryti sąlygos, keliautojai pasakos savo įspūdžius internetinėje svetainėje: http://keliones.spikis.lt/

Kelionės startas – jau šį penktadienį (2017-06-23)!